Blogas

snieglentė

Kaip išsirinkti tinkamą snieglentę?

Snieglentė – esminis komponentas geram laikui ant kalno!

Prieš pradedant skaityti nepamiršk, kad mes nuomojame naujausias 2021/2022 metų sezono snieglentes čia.

Įrašo autorius Arnas Kiškys, IG @snowphile
*Prieš pradedant skaityti, norėčiau perspėti, kad išsirinkti snieglentę yra subjektyvus dalykas, tad nėra „geriausio varianto visiems“ ir tai kas patinka man ar Jūsų draugams, nereiškia, kad patiks Jums. Tad šiuo įrašu noriu atkreipti Jūsų dėmesį į svarbiausius dalykus snieglentėje, kad Jūs PATYS galėtumėte nuspręsti, kas Jums būtų geriausia perkant pirmąją ar antrąją snieglentę. Taip pat, naudosiu įvairius snieglenčių sporto terminus, kurie dažniausiai yra angliški, stengsiuosi juos paaiškint (dėl ko skambėsiu kaip visiškas mėmė), bet visada galite pamatyti ką bandau aiškinti tiesiog juos pagūglinę.
**Dauguma gamintojų savo snieglenčių charakteristikas yra aprašę ir paaiškinę – lentos ilgį, kietumą, plotį, rekomenduojamą žmogaus svorį, radiusą, visas technologijas ir t.t.. Tad mano tikslas yra Jus kuo aiškiau supažindinti su pagrindiniais dalykais.
***Kad lengviau būtų suprasti apie ką kalbu, kai kurioms skiltims paaiškinti pridėsiu paveikslėlį.
****Kaip atskaitos tašką ir pavyzdį, po kiekviena skiltimi naudosiu savo lentas. Tam, kad papildomai galėtumėte spręsti ar Jums reikia rinktis panašias lentas ar visiškai priešingas. Sveriu ~80kg, ūgis 181, slidinėju senai ir manau gan gerai. Man patinka didelis greitis, pusnynai, šuoliai per “spirtuvus” (kickerius/tramplynus) ir kartais pabrūžinu įvairias figūras.
Taigi, snieglentės yra skirstomos i šias pagrindines kategorijas (bet viena snieglentė gali apimti ir kelias):
  • All-mountain – snieglentė skirta „visam kalnui“, kuri iš esmės sukurta, tam, kad kuo efektyviau būtų panaudojama visuose slidinėjimo tipuose. Puikiai tinka tiems, kurie nori čiuožinėti įvairiai, tačiau nenori turėti keleto lentų arba tiems, kurie nežino ko nori, bet išmokę slidinėti bei pripratę prie šio tipo lentos galėtų priimti užtikrintus sprendimus kitai lentai.
  • Freestyle – ši snieglentė skirta važinėti ir atlikti triukus parkuose/gatvėse nuo spirtuvų ir ant įvairių objektų (jib’inti ant dėžių, vamzdžių, turėklų ir t.t.).
  • Freeride – lentų rūšis skirta leistis greitai ir stabiliai trasose ir už jų ribų.
  • Powder – sniegelntė skirta vieninteliam ir nepakartojamam puriam sniegui.
  • Splitboard – per puse perskiriama sniegelntė, kurios pagalba galima lengviau lipti į kalnus už trasų ribų. Bet apie jas čia nerašysiu.
Mano lentos:
  • YES the Greats UNINC – Freestyle.
  • Korua Shapes Dart – Freeride/powder.
2 Turiu todėl, kad jos yra gerai pritaikytos kiekvienai sričiai, vietoj to, kad būtų neblogos visose.

1. Snieglentės ilgis

Ko gero, aktualiausias dalykas naujokams. Dažnai tenka susidurti su tuo, kaip žmonės renkasi lentos ilgį, ar jiems jį kažkas parenka, “kad būtų iki smakro”. Mano nuomone, tai nėra pats geriausias būdas išsirinkti lentą. Dydis turėtų parenkamas pagal kelis faktorius:
  • Jūsų svorį.
  • Čiuožinėjimo stilių (t.y. ką Jūs labiausiai mėgstate veikti ant kalno, (neskaitant apreski))
  • Gebėjimus
  • JEIGU, tik JEIGU esate labai ilgi ar trumpi – Jūsų ūgį.
Kuo didesnė lenta, tuo ji stabilesnė (ypač didesniame greityje), tačiau, taip pat, tuo sunkiau valdosi. Kuo trumpesnė – atvirkščiai, mažiau stabilumo, tačiau daugiau manevringumo. Taigi, dažniausiai pradinukams didesnės lentos pliusas yra stabilumas, tačiau jis atima visą smagumą dėl sunkumo valdyme – reikia įdėti ženkliai daugiau pastangų ir tai gali stipriai pasunkinti mokymosi procesą.
Jeigu mėgstate greitį ir lenktyniauti su draugais ilgose, tiesesnėse trasose – ilgis bus Jūsų draugas. Jei mėgstate neskubėti ir įvairiais manevrais žaisti su lenta, įvažiuoti į parką, Jums smagiau bus su trumpesne.
Kadangi MANO NUOMONE dauguma informacinių puslapių siūlo baisiai dideles lentas, LABAI GRUBIAI rekomenduosiu viduriuką aplink kokį lentos dydį Jums reikėtų žvalgytis, pagal Jūsų svorį, o pagal šį tekstą (patirtį, kietumą, plotį, t.t.) galėsite nuspręsti patys, kiek reikia Jums ilgesnės ar trumpesnės lentos.
90KG – 160 (+5KG – +2.5CM)
85KG – 157
80KG – 155
75KG – 153
70KG – 150
65KG – 147
60KG – 145 (-5KG, -2.5CM)
Mano lentos:
(aš ~80kg)
  • YES – 154
  • Korua – 160

2. Lentos lankstumas

snieglentės lankstumas

Jis gali būt skirstomas į dvi dalis:
  • Išilgai lentos – tai, kaip ji lenkiasi nuo lentos nosies iki uodegos.
  • Sukimo lankstumas (torsional flex, skersai lentos (skamba sudėtingiau nei yra – pažiūrėkit į pavaikslelį)) – kaip ji susisuka, jei skirtingomis kojomis keliame skirtingus kantus (PVZ: Kaire koja keliame pirštus, o dešine stiebiamės ir keliame kulnus).
*Lentos gali būti išilgai kietos, bet skersai minkštos ir atvirkščiai.
Kietos lentos – taip pat kaip ir ilgos, yra stabilios. Jos ženkliai jautresnės ir labai gerai reaguoja į Jūsų atliktus veiksmus. Tačiau, kuo kietesnė lenta tuo ji mažiau atleis Jūsų klaidoms ir padidins tikimybę pasigauti kantą. Kitaip tariant kietos lentos yra agresyvios.
Minkštos lentos – ne tokios stabilios. Didesniuose greičiuose jos pradeda vibruoti, kliūti už įvairių kupstų ir gali tapti nevaldomos. Tačiau jos kur kas žaismingesnės. Atvirkščiai nuo kietų, jos ženkliai atlaidesnės ir sumažiną tikimybę padarius klaidą, nugriūti. Dėl šių priežasčių, žmonės mėgstantys freestyl’inti ant parko figūrų (Jib’inant) ir butter’int (įvairiai lankstyt lentą ir suktis trasose) dažniausiai renkasi minkštesnes lentas.
Mano lentos abi kietos, nes su abejomis mėgstu važiuoti greitai ir agresyviai.

3. SNieglentės kryptis

snieglentės tipai

  • Twin tip – lentos visiškai simetriškos gale ir priekyje, skirtos maksimaliai komfortabiliai čiuožti abejomis kojomis. Dažniausiai naudojama Freestyle lentose.
  • Directional – Vienakryptės lentos, pagrinde skirtos leistis viena koja priekyje. Uodega gali būt trumpesnė/siauresnė/mažesnio ploto už priekį, tam kad lengviau skęstu pusnyse (o nosis plūduriuotų). Pagrindefreeride, powder.
  • Directional Twin – nosis nežymiai skiriasi nuo lentos uodegos, tam kad didžiąją dalį laiko būtų čiuožiama savo koja, tačiau perėjus ant kitos kojos priekyje, būtų galima taip pat normaliai suvaldyti lentą. Visų tipų lentos gali būti tokios.
  • Asimetriškos – tai lentų tipas, kai nepriklausomai nuo krypties, kulnų kantas skiriasi nuo pirštų kanto. Kadangi mes fiziologiškai galima vienu kantu naudotis geriau nei kitu, asimetriškos lentos tai kompensuoja (PVZ. Galinis kantas ilgesnis nei priekinis, arba naudojama „aštresnė“ kanto technologija).
Mano lentos:
  • YES – asimetriškas twintip’as, kadangi tai mano freestyle lenta, stengiuosi, ar bent noriu taip pat sugebėti kita koja gerai čiuožt kaip ir pagrindine.
  • Korua visiškai vienakryptė, tam kad lenta geriau plūdūriuotų virš pusnų ir nereiktų apsimetinėt, kad noriu išmokt gerai čiuožt kita koja.

4. Snieglentė – lenktumas

snieglentės tipai

  • Rocker – lentos centras liečiasi su žeme, o galai pakilę virš žemės (užlenkti į viršų). Ši forma padidina lentos „plūdrumą“ puriame sniege (leidžia lentos priekiui lengviau išsilaikyti paviršiuje, tam, kad lenta nepanirtų po sniegu ir nesustabdytų ar nenuverstų Jūsų). Dėl trumpesnio kanto kontakto su sniegu (nes galai neliečia žemės) palengvina lentos sukimą, bei sumažina tikimybę pagauti kantą.
  • Camber – lentos centras pakilęs virš žemės, o galai liečiasi su žeme. Ši lentos forma itin stabili, leidžia daryti agresyvius posūkius (nepraslysta dėl ilgo kanto kontakto su sniegu, kadangi užlipę ant lentos, centrą prispaudžiame prie sniego) ir padeda atlikti aukštesnius šuolius (tarsi spyruoklė), tačiau labai negaili po padarytų klaidų.
  • Plokščios (flat) – universaliausios, geriau laiko kantą nei rocker ir manevringesnės nei camber.
  • Hibridai – lentos, kurios turi skirtingas formas skirtingose lentos dalyse (PVZ: nosis ir uodega rocker, o centras camber ar atvirkščiai). Tokių kombinacijų yra neriboti kiekiai ir jie tiesiog padaro lentas labiau pritaikytas kažkuriom sritim.
Mano lentos:
  • YES camber centras, galai rocker, tam kad būtų stabili, bet įlindus į pusnis nepaskęstų.
  • Korua nosis rocker, likusi camber tam kad gerai plūduriuotų ir būtu stabili.

5. Snieglentės Plotis

snieglentės plotis

Nors lentos plotis per visą ilgį yra nevienodas (galai dažniausiai būna platesni), bet standartiškai plotis yra matuojamas lentos vidury. Nuo jo priklauso:
  • Stabilumas – plačiau stabiliau ir atvirkščiai.
  • Plūdrumas ant puraus sniego, platesnė snieglentė plūduriuos geriau nei siaura.
  • Kaip greitai lenta pereis nuo vieno kanto ant kito ir kiek pastangų reikės tam įdėt.
  • Kaip stipriai galėsime „gultis“ darant aštrius/agresyvius posūkius. Platesnė snieglentė leis daugiau pasvirti su batais ar apkaustais neatsiremiant į sniegą.
Freeride/powder lentos dažniausiai būna platesnės nei įprastai, kitu atveju standartinių lentų plotis būna iki 25cm, nuo 26cm pločio lentos skaitosi wide (plačios). Norint sužinoti ar lenta yra platesnė, prie ilgio bus prirašyta W raidė (PVZ. 155w). Perkant pirmą lentą, į lentos plotį svarbiausia dėmesį atkreipti tiems, kurie turi didesnes pėdas (nuo 44 dydžio). Jei turėdami didelę pėdą ir didelio profilio batus nusipirksite įprastą lentą, problema bus ta, kad kai slysite didesniu kampu ant snieglentės (stabdysite, karvinsite ar būsite ant stataus šlaito) į sniegą pradės remtis Jūsų batai, kas neretai gali Jums trukdyti ir Jus nuversti.
Taip pat yra volume shifted lentos (paviršiaus plotas išlieka toks pat sutrumpinus lentos ilgį ir padidinus plotį). Trumpai tariant tai reikalinga padidinti lentos manevringumą nesumažinus jos plūdrumo puriame sniege. Tai taip leidžia atlikti trumpesnius, bet gilesnius ir agresyvesnius karvingo posūkius.
Mano lentos:
  • YES – 25,6cm
  • Korua – 27,8cm
*VISI LIKĘ PUNKTAI NĖRA TOKIE SVARBŪS IEŠKANT SAU PIRMOS LENTOS, TAD JUOS GALITE PRALEISTI

6. Snieglentė – Dugno medžiaga

 

Kiekvienas gamintojas savo technologijas gali vadinti įvairiai, bet iš esmės yra dviejų dugno medžiagos:
  • Extruded – pigesnė, reikalauja mažiau priežiūros, lengviau sutvarkoma, tačiau slysta prasčiau.
  • Sintered – brangesnė, dažniau reikia vaškuoti, sunkiau remontuoti, bet gerai prižiūrint bus greitesnis pagrindas nei extruded.
Mano lentos abi sintered.
Jeigu nusipirksite naują snieglentę, jas dažniausiai rekomenduojama yra nuvaškuoti prieš pirmąjį čiuožimą.

7. Lentos kantas

snieglentės kantai

*Renkantis pirmąją lentą, sakyčiau, imti lentą įprastais kantais.
Tačiau supažindinsiu plačiau – įvairūs gamintojai turi įvairias technologijas kantams (Mid-bite, magnetrac ir t.t.), norint padidinti arba pamažinti kanto sukibimą su sniegu. Kuo efektyvesnis kanto sukibimas, tuo stabiliau, greičiau ir agresyviau galime atlikti posūkius. Tačiau jie taip pat mažiau atleidžia Jūsų klaidas. Ypač čiuožiant ant figūrų, ko pasėkoje padidina tikimybę nukristi – „pagauti kantą“. Aštresniais kantais dažniausiai gaminamos į freeride pusę orientuotos lentos. Kuo mažesnis kanto efektyvumas(Pvz. Jis gali būti užlenktas į viršų, aukščiau nei lentos pilvas), tuo lenta bukiau sukinėsis ant sniego („plaukios“), bus atlaidesnė darant slystamuosius posūkius ir čiuožiant per figūras, tokio tipo kantai dažniausiai naudojami freestyle orientuotoms lentoms.
Žinoma kantus reikia karts nuo karto galąsti, tai bukas, surūdyjęs kantas visada plaukios ir neklausys labiau nei pagaląstas. Tačiau, aštrus kantas jus baus už klaidas.
Mano lentos:
  • YES – Mid-bite technologija, kad geriau kibtų.
  • Korua – reguliarus.

8. Snieglentė – Kanto spindulys

snieglentės laipsniai

Kaip ir minėjau skiltyje apie plotį, lentos centras bus siauresnis nei galai, dėl to lentos kraštai yra lenkti. Šis linkis yra matuojamas skaičiais, kurie reiškia spindulio metrus. T.y. paguldžius lentą ant kanto ir judinant ją į priekį galėtume nupiešti apskritimą, o to apskritimo spindulys metrais bus lentos spindulio skaičius. (skamba sudėtingai, nemoku geriau paaiškinti, bet pažiūrėkite paveiksliuką 😃). Kuo didesnis spindulys, tuo ilgesnius posūkius galėsite atlikti karvinant, kuo mažesnis, tuo trumpesnius.
Mano lentos:
  • YES – Kulno kanto 6,1m/pirštų 6.6m
  • Korua – 8.6m
Valio! Pagaliau perskaitėt ir dabar žinot apie svarbiausias charakteristikas norint išsirinkti sau snieglentę. Šį tekstą rašiau ne vieną ir ne dvi valandas, tad tikiuosi sužinojote kažko naujo ir mano pastangas įvertinsite
Kaip padėką galite mane pradėti sekti facebook’e arba www.instagram.com/snowphile/, arba jei norite sužinoti kada (jei) parašysiu kitą mokomąjį tekstą ar šiaip pamatyti ką aš veikiu žiemą (ar su kitomis lentomis vasarą).
Jei išsitinkote snieglentę, apie snieglenčių batus visą reikiamą informaciją galite rasti čia, o apie apkaustus – čia.
Ačiū už dėmesį!